Įdomu ru — Paminklai.lt

MITAI IR TIKROVĖ APIE GRANITĄ

Kai norime pasakyti, kad kažkas labai kietas arba tvirtas, sakome, kad jis kaip granitas. Granitais vadiname Lietuvos laukuose randamus riedulius arba bet kokią kitą kristalinę uolieną. Neretai girdime, kad kažkas nusipirko juodą, žalią ar net violetinį granitinį židinį ar kokį kitą daiktą. Ne vienas net visus akmenis granitais vadina.
Taigi, kas iš tikrųjų yra tas granitas? Granitas – magminė kristalinė rūgščios sudėties uoliena, sudaryta iš kvarco, feldšpatų, žėručių arba amfibolų (1 pav.), kitaip sakant tik viena iš didelio būrio kietų uolienų, susidariusių Žemės gelmėse, suaušus skystai magmai.

Magminės uolienos skirstomos pagal cheminę sudėtį, kur svarbiausias yra silicio dioksido (SiO₂) kiekis. Kuo jo daugiau – tuo „rūgštesnė“ uoliena, t.y. joje gausiau šviesių mineralų (kvarco, feldšpatų). Granitas – pati rūgščiausia iš visų, todėl joje daug ne tik feldšpatų, bet ir kvarco (kristalinio SiO₂). O kvarcas – vienas kiečiausių ir patvariausių plačiai paplitusių mineralų, kuris ir duoda granitui tą jo garsųjį kietumą. Kita išvada – nėra tamsių granitų, arba jie nepaprastai reti, atsitiktiniai egzemplioriai. Taigi, granitu galime vadinti šviesią, sudarytą iš ne mažiau nei 3 skirtingų rūšių grūdelių (kristalų) uolieną. Vienas iš tų grūdelių (kvarcas) kietesnis net už metalą, todėl jo neįbrėšite net kiečiausiu peiliu.

Kuo mažiau SiO₂ – tuo bazingesnė uoliena, arba kitaip sakant, tuo ji tamsesnė, nes sumažėja feldšpatų kiekis, pradingsta kvarcas, pagausėja tamsių grūdelių (amfibolų, piroksenų). Juodai-baltą arba pilką uolieną, kurioje daugiau šviesių grūdelių galime vadinti dioritu, o tą, kurioje vyrauja tamsūs (juodi) grūdeliai – gabru (2 pav.).

Dar yra visai juodų uolienų –grūdėtų peridotitų, smulkiai grūdėtų diabazų, vienodai juodų (be grūdelių) bazaltų ir t.t. Pasitaiko bazinės sudėties juodų (labradoritų) ar pilkų (anortozitų, spektrolitų), kurių grūdai sublizga ryškia mėlyna spalva (irizuoja) (3 pav.)